Каталог :: Предпринимательство

Курсовая: Informaciniu inovaciju idiegimo strategija ir taktika

   Informacinių inovacijų įdiegimo strategija ir taktika   
                            (kursinis darbas)                            
                                 Vilnius,  1998                                 
Turinys:
Anotacijos (lietuvių ir anglų kalbomis)                              3
1.     Įvadas                                                             5
2.     Inovacijų reikšmė                                        6
3.     Inovacinių veiksmų planavimas valstybės mastu.
Tendencijos Europos Sąjungoje       7
4.     Inovacinių technologijų programa ESPRIT                      12
5.     Strateginė technologijų vadyba, jos sudedamosios dalys.
Lietuvos aktualijos              16
6.     Išvados                                                           22
7.     Literatūros sąrašas                                     23
8.     Priedai                                                                24
                                Anotacija                                
Kursinio darbo tikslas buvo išnagrinėti informacinių
inovacijų įdiegimo aspektus, problemas, aptarti būdus ir
nušviesti bendras vystymosi tendencijas šioje srityje.
Kursiniame darbe pateikiama informacinių inovacijų analizė,
apibrėžimas, jų vieta kitų inovacijų tarpe.
Išnagrinėtos bendros tendencijos Europoje informacinių
inovacijų vystymo srityje, taip pat pateikta trumpa konkrečios
programos apžvalga su prioritetinėmis sritimis ir konkrečiu
jų finansavimo planu. Apžvelgiant tendencijas Europoje buvo
stengiamasi akcentuoti tai, kas gali būti labiausiai aktualu Lietuvai.
Žinia, kad ne visos Europoje sprendžiamos problemos jau atėjo
iki mūsų. O kai kurios, kurias mes sprendžiame dabar, Europoje
buvo išspręstos jau anksčiau. Dėl šios
priežasties kursiniame darbe taip plačiai aptarti Europos
Sąjungos institucijų darbai. Ir galiausiai pabandyta
panagrinėti šiuo metu vykstančias inovacijas vienoje iš
informacinių inovacijų sričių (kaip standartinės)
Lietuvoje.
                                 Summary                                 
The purpose of this work was to review aspects of implementing information
innovations, their problems, make analysis of methods and throw a light on
the current situation.
There are analysis of information innovations, definition, their place among
other innovations. Common tendencies in implementing Europe’s information
innovations are listed in this work too. Here you’ll find short review of
concrete program (ESPRIT), with basic spheres and financial plan listed. When
making review of basic tendencies in Europe the main attention was paid to
most actual of them for Lithuania. It’s known that not all problems, actual
for EU, are important for us too (they didn’t come yet). And some of them,
which are already solved in EU, are very actual for us now. That;s why so
great attention was paid to works of EU institutions. Finally, it was made
attempt to review current Lithuania’s innovations problems in small group of
information innovations (this small group was taken for example as common).
                              I. Įvadas                              
Prieš pradedant nagrinėti informacinių inovacijų
įdiegimo strategiją ir taktiką reiktų
apsibrėžti kas tai yra inovacijos, kokiai kategorijai jų tarpe
priklauso informacinės inovacijos, ką vadiname informacinėmis
inovacijomis.
Įvairūs šaltiniai siūlo įvairius inovacijų
apibrėžimus, vieni jų konkretesni, kiti - labai
abstraktūs, bet visur pačia bendrąja prasme inovacijos
suprantamos kaip naujų, iki tol nebuvusių dalykų
išradimas ir įdiegimas. Iki šiol ginčijamasi inovacijos
turėtų būti suprantamos kaip naujos technologijos, kaip
konkretus rezultatas (gaminys, įrenginys ir pan.) ar kaip naujų
dalykų įdiegimo procesas. Šiame darbe inovacijos
(konkrečiai - informacinės inovacijos) bus traktuojamos kaip jau
žinomas, išrastas, turimas rezultatas - ir didžiausias
dėmesys skiriamas šių inovacijų pritaikymo būdams ir
problemoms aptarti.
Informacinėms inovacijoms kitų inovacijų tarpe pastaruoju metu
tenka vis didesnis dėmesys ir vaidmuo, jos tampa viena iš
sparčiausiai besivystančių sričių. Kaip
informacinės inovacijos šiame darbe bus suprantamos visos
inovacijos, skirtos duomenų perdavimo ir apdorojimo efektyvumui
pagerinti. Į šių inovacijų tarpą patenka visa
didžiulė kompiuterinės technikos grupė, taip pat
nemaža dalis elektronikos srityje sukuriamų gaminių.
Informacinės inovacijos priklauso techninių-technologinių
inovacijų grupei. Tai didžiausią praktinę
reikšmę turinčių ir labiausiai paplitusių
inovacijų grupė. Tai grupė, kuriai priklausančios
inovacijos, yra labiausiai apčiuopiamos ir būtent šiai grupei
sukurti ir taikomi juridinio apiforminimo (patentavimo) mechanizmai,
šiai grupei inovacijų skiriamos didžiausios įvairių
fondų lėšos.
                   II. Inovacijų reikšmė                   
Inovacijų pačiose įvairiausiose gyvenimo srityse reikalingumas
maža kam kelia abejonių. Kiekvienas naujas išradimas,
leidžiantis patobulinti ir pagerinti mus supančią aplinką
iš pat pradžių sutinkamas labai optimistiškai. Bet kokia
inovacija neša savyje tokias teigamas pasekmes:
• leidžia plėsti, gerinti mokslinę bazę, kuri buvo
naudota šiai inovacijai sukurti ir bus naudojama ateityje kurti naujoms
inovacijoms;
• kyla mokslinių darbuotojų (inovacijos autorių) kvalifikacija
ir didėja jų patirtis;
• bent kuriam laikui atkreipia visuomenės dėmesį į
šios inovacijos pagalba sprendžiamą ar
išspręstą problemą (o dažniausiai, kaip rodo
praktika, inovacijos vis dėlto problemų pilnai
neišsprendžia, o jei ir išsprendžia, tai
akivaizdžiau matomos tampa kitos, labai artimos, iki tol buvusios labiau
užslėptos, problemos);
• inovacijos autorius atsiduria dėmesio centre, tokiu būdu
skatinami kažką panašaus pasiekti ir kiti potencialūs
inovacijų kūrėjai;
• sukuriamas pagrindas atsirasti daugeliui įvairias inovacijos
įdiegimo stadijas vykdančių institucijų, tokiu būdu
atsiranda naujos darbo vietos, nauji informacijos apiforminimo mechanizmai,
kas gali iššaukti inovacijas ir visai kitose, nesisiejančiose
(pavyzdžiui - organizacinėje, juridinėje) srityse;
Atkreipkite dėmesį, kad visus šiuos privalumus turi dar
neįdiegta, galbūt netgi dar juridiškai neapiforminta
inovacija. Inovacijos vertė nepalyginamai išauga kai ji pritaikoma
praktikoje, nors kaip bebūtų gaila, bet iki praktinio pritaikymo
stadijos ateina tik labai nedidelė dalis inovacijų.
Praktiškai pritaikyta inovacija papildomai įgyja dar tokius
privalumus:
• atneša firmai (įmonei, organizacijai) daugiau ar mažiau
matomą ekonominę naudą;
• gerokai sustiprina firmos pozicijas rinkoje (jos dalyje),
pažymėtina, kad be kartas nuo karto realizuojamų
inovacinių sprendimų firma negali išsilaikyti ir
įsitvirtinti rinkoje;
• inovacija, kaip taisyklė, neša savyje firmos tiekiamos
produkcijos kokybės gerinimą ar kainos mažinimą, dėl
ko išlošia galutinis vartotojas;
• paskatina kitų firmų-konkurentų inovacijų
paiešką ir diegimą ir pan.
Iš vienos pusės inovacijų reikšmę sunku pervertinti,
tačiau iš kitos pusės iškyla labai nemažas pavojus,
kad susidarius pernelyg optimistines pažiūras šiuo klausimu -
prasideda aklas inovacinių sistemų kopijavimas,
neatsižvelgiant į konkrečias ekonomines sąlygas, kas
beveik visiškai panaikina aukščiau išvardintus
praktiškai pritaikytos inovacijos privalumus.
     III. Inovacinių veiksmų planavimas valstybės mastu.
                     Tendencijos Europos Sąjungoje                     
1996 m. lapkričio 20 d. Europos Komisija priėmė 
Pirmąjį Europos inovacinių veiksmų planą (The
First Action Plan for Innovation in Europe) [3]. Šis svarbus
strateginis dokumentas pateikė bendrąją schemą inovaciniams
procesams Europoje skatinti, daugiausiai susitelkdamas ties
prioritetinėmis priemonėmis, kurių turi imtis Europos Komisija
kaip vykdomasis Europos Sąjungos organas.
Kodėl Lietuvai svarbios šio nedidelio leidinio idėjos ir kuo
jis gali būti mums naudingas?
Lietuva, žengdama į Vakarų Europą, susiduria ir susidurs
su tomis pačiomis politinio, ūkinio, intelektinio ir
kultūrinio gyvenimo problemomis, kurios aktualios Europos Sajungai. O
vienas iš dalykų, jaudinančių Europos politikos ir
ekonomikos plėtros ideologus, yra inovacijų gamyboje ir
paslaugų sferoje stoka. Žmonės, gavę mandatą
vienokiu ar kitokiu mastu koordinuoti Europos Sąjungos ūkį ir
mokslą, yra sunerimę, matydami, jog Europa vis labiau atsilieka nuo
pagrindinių konkurentų ‑ Jungtinių Valstijų ir
Japonijos ‑ kurdamos bei diegdamos naujas technologijas (o ypač
šis atotrūkis ryškiai matyti informacinių inovacijų
srityje, kur paskutiniu metu visas naujausias tendencijas diktuoja JAV ir
Japonija). Paradoksalu, jog Europa, išlaikydama šimtametes
universitetines tradicijas, mokslinių pasiekimų požiūriu
būdama tarp lyderių, kai kuriose srityse aiškiai pirmaudama,
komercinio įgyvendinimo sferoje praranda pozicijas.
Priežasčių esama daug. Bene lengviausiai pastebima - palyginti
menkas mokslo finansavimas Europoje: 1995 m. duomenimis, mokslui finansuoti
skirta tik apie 2% Europos bendrojo vidinio produkto, o JAV ir Japonijoje apie
2,7% BVP. Kitos svarbios kliūtys inovacijoms Europoje: menka mokslo
orientacija į pramoninius poreikius, neadekvati mokymo sistema,
nepakankamas mokslininkų ir inžinierių mobilumas, nelankstus
finansavimas bei mokesčiai, nepalanki teisinė aplinka. Tai vis
duomenys iš “Pirmojo veiksmų plano” pirmtakės “Žaliosios
inovacijų knygos” (Green Paper on Innovation) [1], kurią
pateikė Europos Komisijos komisarai M.Bangemann ir E.Cresson.
“Žaliojoje inovacijų knygoje” iškeltos tikrai aktualios
problemos, ir tai liudijo vėliau sekę gausūs aukšto lygio
debatai, kuriuose dalyvavo ir politikai, ir mokslininkai, ir pramonininkai.
Įvairių nuomonių jūroje vieningai skambėjo balsai, kad
inovacinio požiūrio deficitas yra reali Europos Sąjungai
iškilusi problema, ir ji reikalauja kompleksinio ir globalinio sprendimo.
Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tarpvalstybinių
susitarimų būtinybę, akcentuota nacionalinė
įvairovė bei skirtinga regionų situacija. Akcentuota ir tai, kad
naujos technologijos - tai ir nauji gaminiai ir paslaugos, kuriančios
naujas rinkas, tai papildomos darbo vietos bei gyvenimo sąlygų
pagerinimas, taigi ir socialinių problemų sprendimas.
“Žaliosios inovacijų knygos” įžvelgtas ir iškeltas
problemas “Pirmasis veiksmų planas” paverčia strateginiais
veiksmais. Dokumento struktūra labai aiški ‑ tris
prioritetų grupes atitinka trys veiksmų kryptys:
·      inovacijų kultūros skatinimas;
·      inovacijoms palankios aplinkos sukūrimas;
·      mokslo orientavimas į inovacijas.
Siūlomi veiksmai paskirstomi dviem lygmenimis ‑ nacionaliniu ir
tarptautiniu, t. y. Europos Sąjungos lygmeniu.
Aukštesnįjį lygmenį turėtų įgyvendinti
Europos Komisija.
Inovacijos yra minties būsena, reikalaujanti kūrybiškumo,
plataus akiračio, verslo dvasios, drąsos rizikuoti, trumpiau
sakant, inovacinis mąstymas yra dalis bendro kultūros lygio, kurio
plėtra, savo ruožtu, daug priklauso nuo švietimo ir
suaugusiųjų mokymo. Tai visų pirma yra vyriausybinio lygio
rūpestis. Švietimo ir mokymo sistemos turėtų orientuoti
į inovacinį mąstymą, ugdyti kūrybiškumą.
Viena iš Europos iniciatyvų šia linkme yra “Mokymas
informacinėje visuomenėje”, sudaranti galimybes pasinaudoti
naujausių technologijų galimybėmis žinių perdavimo
procesui gerinti. Nuolatinis švietimas reikalingas ir pramonei,
ypač smulkiajam ir vidutiniam verslui, nes viena iš
kliūčių smulkiosioms inovacinėms įmonėms yra
žinių stoka ir informacijos brangumas.
Reikia kurti visuomenės remiamą inovacijų skatinimo bei
technologijų perdavimo infrastruktūrą, į šį
procesą įtraukiant ir pramonę, kuriai inovacijų
kūrimas ir įgyvendinimas tampa gyvybiškai svarbiu, norint
užtikrinti produkcijos konkurentingumą. Poreikis tarpregioniniam
bendradarbiavimui ir aukštas vadybos lygis, kurie yra neatskiriama
inovacijų kultūros dalis, turi tapti ne tik tolimos ateities
vizija, bet ir kasdieniu poreikiu.
Inovacijoms reikia ruošti dirvą. Nauji mokslo ir pramonės
santykiai formuojami ne tuščioje vietoje, o jau
nusistovėjusioje teisinėje, administracinėje ir
fiskalinėje aplinkoje. Svarbiausi teisinės sistemos darbai Europos
Sąjungoje ‑ patentinės ir kitų pramoninės
nuosavybės teisės rūšių harmonizavimas. Tai aktualu
ne tik kūrėjui, bet ir intelektinės nuosavybės
pirkėjui: abu yra suinteresuoti apsaugoti išradimą
teisinių dokumentų siena. Ir šios procedūros turi
būti pakankamai paprastos bei pigios.
Inovacijų įgyvendinimas neretai yra susijęs su didesne nei
įprasta verslo rizika, todėl kapitalas ne visada noriai suka į
inovacines įmones. Europos Sąjungos valstybės turėtų
pasirūpinti sukurti paskolų, garantijų, draudimo sistemą,
kuri skatintų rizikos kapitalo panaudojimą naujoms technologijoms
bei paslaugoms kurti. “Pirmojo veiksmų plano” autorių nuomone,
į rizikos kapitalo sferą verta kreipti draudimo ir pensijų
fondus. Ypač reikėtų skatinti tarptautinio kapitalo
panaudojimą rizikingiems projektams, sudarant jiems patrauklias
sąlygas. Vienas iš tokio patrauklumo būdų
galėtų būti rizikos pasidalinimas tarp privačių
investuotojų ir valstybės. Taip pat reikalingos tarnybos, kuriose
potencialūs investuotojai galėtų gauti daugiau informacijos
apie naujausių technologijų perspektyvumą, rinkos prognozes,
nes kol kas viena iš rezervuoto rizikos kapitalo požiūrių
priežasčių ‑ informacijos stoka.
Mokslo finansavimas vien iš valstybės saujos yra nepakankamai
efektyvus, todėl tiesioginių pramonės ir mokslo ryšių
skatinimas bei rėmimas teikia plačias papildomo mokslo finansavimo
galimybes. Reikia sudaryti teisines ir ypač finansines sąlygas
įmonėms, investuojančioms į naujų techologijų
kūrimą ar fundamentaliuosius tyrimus. Mokslinio potencialo ir
finansinių galimybių disbalansas ryškiai iškyla, kalbant
apie atskilusias kompanijas (spin-off companies), t. y. mažas
įmones, kurias sudaro “išeiviai” iš universitetų.
Turėdami stiprų intelektinį potencialą bei naujausias
mokslų žinias, jie stokoja lėšų idėjoms
įgyvendinti, o sustiprėjus finansiškai, tampa aktualiais tvirti
ryšiai su buvusia mokslo įstaiga, nes išsineštosios
žinios greitai pasensta. Valstybės parama mokslo ir technikos parkams
(kaip vienai iš verslo inkubavimo formų) padidintų tokiame
mikrosociume susibūrusių įmonių išgyvenimo galimybes.
Reikalinga visokeriopai skatinti ir kitos inovacijų paramos
infrastruktūros kūrimą bei plėtrą
Inovacijų paramos politika realizuojama ne tik nacionaliniame lygmenyje..
Ketvirtoji bendroji programa (Fourth Framework Programme), INNOVATION,
EUREKA, COST, PHARE, TACIS, MEDA bei kitos programos yra galingi tarptautinio
Europos Sąjungos bendradarbiavimo instrumentai. Tai plačios
galimybės dalyvauti bendruose projektuose su partneriais iš kitų
valstybių, keitimasis patirtimi, mokslininkų ir inžinierių
mobilumo didinimas, suaugusiųjų švietimas.
Konkretus ir lakoniškas inovacijų planas atliepia dabartinės
Vakarų Europos inovacijų poreikius ir vienydamas nukreipia
pastangas reikiama linkme.
Ir “Žaliosios knygos”, ir “Pirmojo veiksmų plano” bendras vardiklis
yra inovacijos, kurios čia suvokiamos gana plačiai. Šiandieniu
supratimu, aktualiu mokslo, technologijų ir ūkio plėtotei,
inovacijos yra:
·      sėkmingas naujovių kūrimas, pritaikymas ir panaudojimas
gamyboje;
·      gaminių asortimento bei jų rinkų atnaujinimas ir
praplėtimas;
·      naujų gamybos, tiekimo ir platinimo metodų įtvirtinimas;
·      vadybos, darbo organizavimo, darbo sąlygų keitimas.
Inovacijų gamyboje ir paslaugų sferoje rezultatas - naujų
produktų, paslaugų kūrimas, dinamiška pramonės
plėtra, rinkos nišų užkariavimas ir naujų rinkų
sukūrimas, gyvenimo lygio kilimas. Bet mokslo ir išradybos
rezultatų panaudojimo kelias ilgas ir reikalauja daug pastangų.
Todėl mūsų visuomenė, nenorinti likti technologinio,
ekonominio, socialinio ir kultūrinio progreso šalikelėje, turi
kurti palankią aplinką naujam verslui. Čia dominuojantis
koordinavimo ir skatinimo vaidmuo turėtų tekti valstybei, kurios
pareiga - formuoti inovacinėms firmoms palankią įstatymų,
ekonominę, finansinę ir informacinę bazę, trumpiau
tariant, kurti ir įgyvendinti palankią valstybinę
inovacijų politiką. Suvokimas, kad inovacijos yra valstybinio
rūpesčio objektas, Lietuvoje tik dabar tampa kūnu.
Valstybė turi suformuluoti aiškius tikslus ir būdus
užsibrėžtam tikslui pasiekti. Lietuvoje, kaip ir Europoje,
parama inovacijoms ir inovaciniam verslui turėtų tapti
visuomenės rūpesčiu. Pasaulinė pastarųjų
dviejų dešimtmečių patirtis parodė, kad
inovaciniuose procesuose didelį vaidmenį vaidina smulkaus ir
vidutinio verslo įmonės, kurios, nežiūrint kai kurių
trūkumų, efektyviai stumia technologinį progresą, kuria
ir įgyvendina daug perspektyvių idėjų. Statistika
neginčijamai įrodo, jog vienokią ar kitokią paramą
gaunančių naujų smulkiojo verslo įmonių
“mirtingumas” nepalyginti mažesnis, o efektyvumas - didesnis nei
panašių įmonių, įkurtų “laukinės rinkos”
sąlygomis.
Globalinės inovacijos švietime, pramonėje ir paslaugų
sferoje neįmanomos be didelių pokyčių žmonių
mąstyme. Per daugelį metų tvirtai įsišaknijusių
nuostatų neišmesi per vieną dieną. Todėl bene
svarbiausia - apskritai mentaliteto kitimas. Nūdienos aplinka
dažnai yra ne tik indiferentiška, bet net ir priešiška
naujiems požiūriams. Sustabarėjęs požiūris
stengiasi tvirtai užremti duris naujovių skersvėjams.
Šimtmečiais Europoje mokslas, kaip ir pats žinių
kaupimas, buvo laikomas savaimine vertybe. Didžiųjų
mokslininkų darbai paprastai neturėjo nė menkiausios
merkantiliškumo intencijos (garsios išimtys - Archimedo
išradimai). Universitetinio mokslo prestižas labai stiprus ir
dabar.
Tačiau pasaulis pasikeitė. Mokslas XX-ajame amžiuje
pasidarė labai brangus, tad aprėpti visas dabartines pažinimo
sritis negali sau leisti net pačios turtingiausios šalys.
Fundamentalusis mokslas jau turi derintis prie technologinių ūkio
poreikių, rasdamas šiame bendradarbiavime reikiamus finansavimo
šaltinius. Suvokimas, kad mokslas turi tarnauti taip pat ir aktualiems
visuomenės poreikiams, tik dabar skinasi kelią Lietuvoje. Dar
prieš porą metų žodžiai “mokslo komercializavimas”
tūlam buvo tik nieko nesakanti frazė, o neretai sukeldavo netgi
priešiškumą. Pageidavimas, kad mokslo darbai būtų
kiek galima daugiau orientuoti į praktinį panaudojimą, dar ir
dabar kartais, deja, sutinkamas kaip mokslo prestižo žeminimas.
Jeigu bus visuotinai priimta nuostata, kad mokslas turi teikti
apčiuopiamą naudą visuomenei jau šiandien (kiek tai
nekliudo jo pažintinei veiklai), valstybė ir mokslas sykiu
palengvins šiandien labai aktualios problemos ‑ finansavimo
‑ sprendimą. Nes mokslo bendradarbiavimas su pramone - tai
idėjos, pritaikomos gamyboje, ir pinigai, atlyginantys mokslui už
intelektines pastangas. Ypač tai prieinama mokslams, kurie savo
prigimtimi artimesni taikomiesiems - biologijai, medicinai, techninėms
disciplinoms. Tik reikia atsakingai pasirinkti prioritetus, nes šalies
mokslas greta pasaulinių tendencijų visų pirma
turėtų atsižvelgti į savos šalies pramonės
poreikius ir jos plėtros uždavinius.
Negana tik deklaruoti - taip, mes už inovacijas, mes už naujas
technologijas, mes už inovacinio verslo skatinimą. Net sukūrus
palankias inovacijoms sąlygas valstybės teisės,
administravimo, švietimo sferose, Lietuvoje turi būti skatinama ir
plečiama infrastruktūra, aptarnaujanti šį
sudėtingą procesą. Kai kas jau nuveikta. Keleri metai
Lietuvoje veikia įstaigos, kurių pagrindinė veiklos
užduotis - teikti visokeriopą paramą mokslo komercializavimui.
Tai Lietuvos inovacijų centras, Kauno technologijos universiteto
inovacijų diegimo centras, Mokslo ir technologijų parkas. Šiai
infrastruktūrai iš dalies galima priskirti ir Valstybinį
patentų biurą ir patentinius patikėtinius, institucijas,
teikiančias specializuotas techninės informacijos paslaugas, verslo
paramos organizacijas. Turėdami ryškesnę valstybės
paramą, šie technologijų perdavimo proceso nariai
galėtų gerokai praplėsti ar efektyviau vykdyti savo funkcijas
‑ teikti platesnes informacines paslaugas, atlikti rinkų
prognozes, įvertinti intelektinį turtą, t.y. daryti visa tai,
kuo užsiima tokio tipo organizacijos visame pasaulyje.
Sėkmingai realizuodama inovacijų politiką, valstybė sykiu
kompleksiškai sprendžia ir mokslo bei studijų,
technologijų skatinimo, švietimo, informacijos, komunikacijos ir
kitas problemas. “Pirmasis veiksmų planas” turėtų tapti
kiekvieno sprendimus priimančio Lietuvos valdininko parankine knyga.
 IV. Informacinių technologijų programa Europos Sąjungoje 
Europos Sąjungoje ne tik abstrakčiai kalbama apie inovacijas, bet
ir kuriamos į konkrečias sritis orientuotos programos. Čia
toliau pateikiama trumpa informacinių technologijų programos ESPRIT
apžvalga. Naujų informacinių technologijų (toliau - IT)
programa ESPRIT yra sudėtinė mokslo ir plėtros (toliau - MP)
projektų bei technologijų diegimo programa. Jai vadovauja Europos
Komisijos trečiasis Generalinis direktoratas (pramonė) (DG III,
European Commission).
Informacinės technologijos labai svarbios visoms pramonės
šakoms: jos naudojamos projektuojant gaminius, juos gaminant, nulemia
bendrovių verslo plėtojimo būdus. IT reikalingos ir
tarptautinėms korporacijoms, ir mažoms įmonėms,
siekiančioms įsitvirtinti pasaulinėse rinkose. Taigi Europos
sėkmė priklauso nuo IT pramonės įmonių teikiamų
atitinkamų produktų bei paslaugų ir nuo IT diegimo Europos
pramonėje.
Kaip veikia ESPRIT?
ESPRIT - tai viena iš specialiųjų Europos Sąjungos
Ketvirtosios bendrosios programos, kuri prasidėjo 1994-aisiais ir
tęsis iki 1998 metų, tikslinių programų (specific
programmes). ESPRIT glaudžiai susijusi su kitomis specialiosiomis
programomis, ypač su ACTS (telekomunikacijos), IMTU (pramonės bei
medžiagų technologijos) bei su Telematics Applications (telematikos
taikymas).
ESPRIT yra vadinamoji nenutrūkstama darbo programa, kuri kasmet po
išsamių konsultacijų taisoma, nurodant, kokias užduotis
reikia įvykdyti. Oficialiajame Europos Bendrijos žurnale (Official
Journal of the European Communities) skelbiami pranešimai,
kviečiantys suinteresuotus asmenis teikti pasiūlymus dėl
nurodytų užduočių. Pasiūlymai įvertinami ir
atrenkami geriausi, tinkami finansuoti. Daugeliui pramoninių MP
projektų keliamas reikalavimas, kad į projektus būtų
įtrauktos kompanijos ir mokslinio tyrimo įstaigos bent iš
dviejų Europos Sąjungos šalių.Tačiau ir kitų
šalių organizacijos turi daug galimybių dalyvauti programoje.
ESPRIT siekia, kad į programą įsitrauktų mokslininkai
iš Vidurio ir Rytų Europos, Viduržemio jūros regiono bei
naujų nepriklausomų valstybių iš buvusios Tarybų
Sąjungos.
Kokias sritis apima ESPRIT?
ESPRIT pagrindinį dėmesį skiria aštuonioms tarpusavyje
susijusioms tyrimo sritims (domenams):
1) Ilgalaikio mokslinio tyrimo (Long-Term Research) tikslas -
užtikrinti, kad nuolat būtų išlaikytas potencialas,
būtinas pramonei atnaujinti. Ši sritis atvira naujoms idėjoms
ir žmonėms, reaguojantiems į pramonės poreikius bei
neabejingiems technologijoms, nuo kurių priklausys rinkos ateitis.
2) Programinės įrangos technologijų (Software technologies)
tikslas - išlaikyti stiprią, kokybišką bazę bei
pagrindines technologijas visuose Europos ūkio sektoriuose, kurių
svarbų komponentą sudaro programinės įrangos vystymas.
3) Technologijos, skirtos komponentams bei posistemėms (Technologies for
Components and Subsystems) - sritis,            susijusi su mikroelektronikos
plėtra ir panaudojimu, įrengimais, medžiagomis bei procesais,
naudojamais puslaidininkiams gaminti, taip pat su elektroninėmis
projektavimo priemonėmis ir tokiomis periferinėmis
posistemėmis, kaip duomenų įsiminimas bei atvaizdavimas.
4) Daugialypės aplinkos sistemos (Multimedia Systems) skatina kurti
technologijas ir priemones, padedančias daugialypės aplinkos
vartotojui.
Kitos keturios sritys vadinamos "tikslinėmis grupėmis" (focused
clusters). Tai projektai bei papildomos priemonės, derinamos taip, kad
būtų pasiekti tam tikri mokslinių tyrimų bei pramoniniai
tikslai:
1)  Atvirų mikroprocesorinių sistemų iniciatyva (Open
Microprocessor Systems Initiative). Siekiama, kad būtų
pripažinti Europos pasiekimai gaminant mikroprocesorius bei
mikrokontrolerius ir skatinamas jų naudojimas visame pasaulyje.
2)  Didelės galios kompiuteriai ir jų tinklai (High-Performance
Computing and Networking). Lygiagrečių sistemų naudojimas
manipuliuoti didelės apimties duomenimis bei vaizdu.
3)  Verslo operacijų technologijos (Technologies for Business
Processes). Įmonės keičiamos bei pertvarkomos taip, kad
būtų galima geriausiai naudotis informacinėmis
technologijomis.
4)  Integravimas į gamybą (Integration in Manufacturing). Didinamas
Europos apdirbamosios pramonės pajėgumas, kuris leistų
pasinaudoti galinga pasauline informacijos infrastruktūra.
1 lentelė ESPRIT skaičiais (programos biudžetas)
     

Technologinė sritis

mln. ECU

Technologijos, skirtos komponentėms bei posistemėms509
Programinės įrangos technologijos285
Didelės galios kompiuteriai ir jų tinklai265
Integravimas į gamybą244
Ilgalaikiai tyrimai203
Atvirų mikroprocesorinių sistemų iniciatyva183
Verslo operacijų technologijos183
Daugialypės aplinkos (multimedia) sistemos163

ESPRIT programos biudžetas 1994-1998 m. iš viso

2035

Kaip ESPRIT skatina technologijų perdavimą ir diegimą? Didelė programos dalis – priemonės, skirtos ryšiams tarp naudotojų ir tiekėjų didinti, rezultatams, bandomiesiems pritaikymams skelbti, spartinti produktų ir procesų patekimą į rinką. Dabartinėje programoje šioms papildomoms priemonėms skirta apie 20% viso finansavimo. Bandomųjų pritaikymų (trial applications) ir tikslinių priemonių (leveraging actions) uždavinys - skatinti naudotojo ir tiekėjo bendradarbiavimą. Bandomieji pritaikymai skirti naujausių technologijų tinkamumui nustatyti. Tikslinės priemonės palengvina naujų programinės įrangos technologijų diegimą ir tokiu būdu papildo bandomuosius pritaikymus. EUROPRACTICE ir FUSE priemonės skirtos kuo plačiau panaudoti mikroelektroninius sprendimus ir skatinti didesnį pramonės konkurentingumą diegiant tinkamas technologijas. EUROPRACTICE padeda mokytis ir lengvai naudotis techninėmis paslaugomis, o FUSE remia pramonės ir ypač mažas įmones, kurioms reikia įdiegti naują elektroniką į jau esamas gamybos linijas. Priemonės, skirtos informacinės technologijos vaidmens ir indėlio į verslą bei pramonę suvokimui gerint (awareness actions) skatina pramoninius vartotojus diegti rezultatus gaminant mikroprocesorių sistemas (microprocessor systems) ir didelio našumo kompiuterius bei "networking" (high-performance computing and networking). European Multimedia Support Networks tinklo sukūrimo tikslai yra du: nuolat teikti paslaugas, reikalingas Europos organizacijoms, gaminančioms daugialypės aplinkos sistemas, daugialypės aplinkos turinį ir/ar pritaikymą daugialypėje aplinkoje. Programinės įrangos geriausios praktikos iniciatyvos (Software Best Practice Initiative, arba ESSI) tikslas - skatinti programinės įrangos plėtojimo proceso tobulinimą pramonėje, diegiant pagrįstus ir išbandytus, bet nepakankamai taikomus metodus ir procesus tam, kad padidėtų našumas, pagerėtų kokybė. Geriausios praktikos tikslas - skatinti mažas įmones didinti našumą pažangių informacinių technologijų dėka. Geriausios verslo patirties tinklų (Business Best Practice Networks) tikslas - steigti paramos centrus jau esančiose organizacijose, kurie rinktų ir platintų atitinkamą informaciją. Mokymo programų, skirtų IT projektams (IT Project Traineeships) tikslas - mokymas, susijęs su technologijų perdavimu, jas taikančių asmenų bei vartotojų mokymu. Pavyzdinis tinklas (Network of Excellence) jungia pramonę, naudotojus, universitetus bei mokslinio tyrimo centrus, kurie gali naudotis mokslo bei technologijų perdavimo galimybėmis. Nauja ESPRIT tarnyba PROSOMA renka išsamią informaciją apie ESPRIT veiklos rezultatus. Jie yra pateikti CD-ROM bei WWW tinkle. Įmonės ir verslininkai galės naudotis PROSOMA rezultatais, ieškoti pagal didelę temų įvairovę ir susipažinti su tokiais rezultatais, kokius juos pateikia rezultatų savininkai (filmai, piešiniai, animacijos, interviu, produktų demonstravimas bei išsami informacija pasiteirauti). Kitos technologijų perdavimo priemonės susijusios su dalykinių seminarų organizavimu, inovacijų perdavimo centrais (Innovation Relay Centres), kuriems padedant naujovių kūrėjai bendradarbiauja su verslininkais, tarptautines pramoninių vizitų (industrial visits) programas, priemones, kurių tikslas - sudaryti mažosioms įmonėms galimybę pasinaudoti rizikos kapitalu bei kitomis finansavimo formomis. Kaip ESPRIT gauna informaciją apie pramonės poreikius? Kadangi ESPRIT pagrindinį dėmesį skiria pramonės reikalavimams, darbo programos sritys ir užduotys privalo būti paremtos nuolatiniu dialogu bei santykių palaikymu su informacinių technologijų naudotojais ir tiekėjais. Tai daroma įvairiais būdais, pasitelkiant: a) patariamąsias pramonės kolegijas (Industrial Advisory Panels), kurios teikia rekomendacijas iš IT naudotojų pozicijų; b) nuolatines darbo programas, kurios kasmet koreguojamos; c) pramonines grupes, kurios vadovauja kuriant technologijas ir teikia atsiliepimus; d) pramoninius bandomuosius pritaikymus; e) geriausios praktikos iniciatyvas (tokias kaip ESSI) bei pirmojo naudotojo priemones (tokią kaip FUSE); f) pramoninio mokymo bei perkvalifikavimo priemones (tokias kaip EUROPRACTICE), ACTS bei Telematikos taikymą; g) kvietimus teikti pasiūlymus, remiantis pramonės poreikiais; h) šalių, kurios nėra Europos Sąjungos narės, įtraukimą į programą, 5-10-ies metų trukmės scenarijų, kuriame būtų numatytas tam tikrų pramonės sektorių poreikis informacijos bei ryšių technologijoms. [5] V. Strateginė technologijų vadyba, jos sudedamosios dalys. Lietuvos aktualijos. Iš pirmo žvilgsnio atrodo kad sukūrus inovaciją jos įdiegimas yra smulkmena. Tačiau tai daug ilgesnis kelias, negu daugelis mano. Efektyvi strateginio inovacinio projekto vadyba yra raktas, kuris leidžia sumažinti rizikos kainą, bendras išlaidas ir "laiką nuo technologijos iki rinkos" bet kuriai naujai technologijai. Kalbant apie strateginę technologijų vadybą, tokie įrankiai, kaip inovacijų teorija, technologinės kreivės, technologijų pakeičiamumas, rinkos ir technologijų matricos turi būti naudojamos analizuojant situaciją, tačiau pas mus tai nauji ir mažai girdėti dalykai. Vienas iš pradinių etapų tam, kad suprastume komercinį inovacinį procesą, yra skirtumo tarp technologinės inovacijos ir komercinės inovacijos suvokimas. Technologinė inovacija gali būti apibrėžta kaip technologinis pakeitimas t. y. inovacija technologiniu požiūriu yra technologinis pakeitimas verslo požiūriu. Inovacija verslo požiūriu yra naujas gaminys, procesas ar paslauga, kuri įgauna komercinę vertę ir sukuria pajamas. Toliau kalbėsime apie inovaciją iš verslo pozicijų, akcentuodami procesą, susietą su potencialiai stambiomis inovacijomis. 1 pav. Mikrosistemų technologijų inovacinio proceso modelis. Tokios inovacijos gali būti naujos visa apimančios technologijos, kurios iš esmės pakeičia esamus rinkoje produktus arba sukuria naujus žymius rinkos segmentus ir tuo skiriasi nuo inovacijų, tolygiai gerinančių rinkoje esančius produktus.Tokios stambios inovacijos paprastai yra valstybinės ekonomikos vystymo strategijos dalis. Kaip pavyzdys pateikiamas ir analizuojamas naujų, potencialiai stambių inovacijų, tokių kaip mikrosistemų technologijos, inovacijos proceso modelis. Mikrosistemų technologijos - viena iš informacinių inovacijų sričių. Tam, kad geriau būtų suprantamas perėjimas nuo technologinių pakeitimų prie komercinės inovacijos, pasinaudosime inovacinio proceso grafiniu modeliu, pavaizduotu 1 pav. [2] Modelis pateikia keturių pagrindinių inovacinį procesą lemiančių veiksnių vaizdą: 1) Tai inovacinio proceso technologinis spaudimas. Jis parodo esamą specialios technologijos padėtį ir egzistuojantį gamybinį procesą, kuris gali būti panaudotas inovacijai realizuoti. Dažniausiai inovacijos "įšokuoja" į rinką, naudodamosis esama bazine technologija. Mikrosistemų technologijų atveju tai žymia dalimi gali būti integrinių schemų technologijos. Tai sumažina technologinę naujo produkto gamybos kainą bei riziką. 2) Socialinis arba rinkos poreikis inovacijoms parodytas apačioje. Rinkos poreikis gali būti- valstybės interesai gamybai, valstybei priklausančių sferų reguliavimas (pvz. gamtosauga, medicina), taip pat komercinis rinkos poreikis arba neužpildyta rinkos niša. 3) Firmos vidinė struktūra, iš vienos pusės, priešinasi inovacijai, bet, iš kitos pusės, siekdama strateginių tikslų, jų ieško. Ir tai gali būti vienas iš svarbiausių inovacinio proceso sėkmę lemiančių veiksnių. Dėl gana sudėtingos ir chaotiškos firmos inovacinės struktūros analizuoti inovacinį procesą firmoje yra gana sudėtinga. Ir kuo inovacija yra radikalesnė bei turi didesnę komercinę vertę, tuo inovacinis procesas sulaukia didesnio pasipriešinimo ir ilgiau trunka. Tačiau yra du dominuojantys tokių naujų ir radikalių technologijų, kaip mikrosistemų technologijos, veiksniai, kurie suderinti duoda didžiulį efektą inovacijos procesui. Tai išorinis - efektyvios vyriausybinės politikos poveikis ir vidinis - firmos komercializuojamo produkto pobūdis, kuris gali būti "superproduktas- rinkos lyderis", ir kurio rinka jau pageidauja. Šie du veiksniai gali labai smarkiai sumažinti firmos inovacinio proceso riziką. Aktyvi vyriausybės politika - finansiškai remti atrinktus projektus - smarkiai sumažina firmos riziką ir stimuliuoja inovacinių produktų diegimą. "Superproduktas- lyderis" dažniausiai nugali vidines firmos kliūtis inovacijai ir komercializuojamas. Tačiau, savo ruožtu, netinkamai atliekama vyriausybės finansuojamų produktų ekspertizė atneša nuostolius valstybei, nesukurdama produkto ir bazės tolimesniam ekonomikos augimui. Vyriausybės finansuojami taikomieji tyrimai turi būti atrinkti taip, kad tyrimų rezultatais galėtų pasinaudoti platūs visuomenės sluoksniai ir stimuliuotų inovacijų augimą. "Produkto lyderio" pavyzdys gali būti pagreičio jutiklis, kuris labai greitai buvo įdiegtas automobilių pramonėje apsaugoti vairuotoją smūgio metu, išpučiant prieš jį pagalvę. Iš esmės tai stimuliavo automobilių gamybos technologijos šuolį. Radikalių produktų inovacinis procesas tęsiasi ilgai: nailono pluoštui įdiegti reikėjo 11 metų, kserografijai- 13 metų, bevieliui telefonui- 8 metų. Inovatorius pačioje inovacinio proceso pradžioje turi gerai suvokti ir nustatyti ne tik technines galimybes, bet ir potencialų poreikį. Vykstant inovaciniam procesui, ir idėjai virstant prototipu, techniniai projekto ir gaminio aspektai darosi svarbesni, tačiau sėkmingas inovatorius visada seka rinkos poreikius. Rinkos jėgos daro stiprią įtaką, ypač kai inovacinis procesas pasiekia komercializacijos ir inovacijos fazę. Tai fazės, kada firmos atlieka produkto rinkos bandymus ir derina produktą rinkos poreikiams. Šiame etape bendradarbiavimas tarp gamybos ir marketingo pusių firmoje yra kritinis. Daug gerų idėjų miršta šiame etape. Kita jėga, kuri įtakoja inovacinį procesą, yra rinkos poreikis. Rinkos poreikis sukuria jėgas, kurios savo poreikiu traukdamos į rinką naujus produktus, skatina jų kūrimą. Rinkos poreikio įtaka inovaciniam (verslo prasme) procesui dažnai yra lemiama ir svarbesnė už naujo produkto technologinį potencialą. Inovatorius turi nustatyti kuriamo produkto poreikį pačiuose įvairiausiuose rinkos segmentuose. Poreikiai mikrosistemų technologijų produktams gali būti suskirstyti į tris sritis -vyriausybės, gynybos ir rinkos komercinius poreikius. Valstybiniai poreikiai (gynyba, medicina, gamtosauga). Šiuo atveju vyriausybė užsako ir perka produktus iš juos kuriančių firmų. Naujiems produktams kurti ir inovacijoms stimuliuoti svarbu yra ir reguliuojanti vyriausybės funkcija. Derinantis prie Europos standartų gamtos apsaugos, darbo saugos, medicinos ir t. t. srityse bei priimant atitinkamus įstatymus, augs ir rinkos segmentai, reikalaujantys naujų mikrosistemų technologijų produktų, pvz. darbo vietos oro kokybės analizatorių ir t. t. Vyriausybė turėtų stimuliuoti vietinių firmų inovacinę veiklą šiose srityse, siekdama užtikrinti vietinės pramonės ir užimtumo augimą vietoje importo, kuris tik didina Lietuvos kapitalo išvežimą į užsienį ir skatina nedarbą. Bendra mikrosistemų technologijų produktų rinkos augimo tendencija atlikta [ 4 ], pateikta 2 pav. 2 pav. Mikrosistemų technologijų produktų rinkos augimo tendencija Kyla natūralus klausimas: kodėl procesas nuo technologinio pasikeitimo iki verslo inovacijos yra toks ilgas? Viena priežastis - firmų konservatyvumas ir nenoras keisti veikiantį technologinį procesą bei su tuo susijusi rizika. Rizikos baimė priklauso nuo firmos kuriamos strategijos, nuo to, kaip ji susipažinusi su nauja technologija bei rinkos poreikiais. Firmos kuriama strategija turi įtakos inovaciniam procesui. Firmos strategija gali būti orientuota į poziciją rinkoje arba į turimus resursus. Firmos, orientuotos į poziciją rinkoje, riziką mato kaip santykį tarp firmos technologinių galimybių ir galimybių įsigyti pranašumą rinkos segmente, kuriame jau vyksta konkurencija. Be abejo, daug ką lemia žmogiškas veiksnys, todėl yra firmų pionierių, greitų pasekėjų, priešininkų ir tokių, kurios "kartu su visais". Tam, kad įvertintų galimą inovacinę riziką, firmos naudoja technologija/rinka matricą. Maža rizika reiškia, kad firma inovacinį produktą gali realizuoti tik praplėsdama savo tradicines technologijų galimybes ir užimdama žinomos rinkos segmentą. Naujas produktas ir naujos rinkos reiškia didesnę riziką, tačiau sykiu ir didesnį pelną sėkmės atveju. Iš atliktos analizės darosi aišku, kad ir firmos, ir valstybės politika technologiniams pokyčiams finansuoti turėtų remtis orientacija į minimalią investicijos riziką. Tačiau, savo ruožtu, bendra pasaulinių technologijų keitimosi tendencija rodo, kad artėjame prie naujų radikalių inovacijų. Tai reiškia, kad pasaulyje vyksta technologiniai pasikeitimai, kurie ateityje atneš naujų radikalių inovacijų verslo prasme. Būtent, rinkoje ims dominuoti nauji informacinių technologijų produktai, multimedia komunikacijos, mokymo poreikis ir reikšmė bei su juo susijęs verslas. Matyt, sėkmingiausios inovacijos bus tos, kurios bus pajėgios sumažinti produktų kainą bei užtikrinti išskirtinę kokybę. Tokiu būdu daugelis esamų produktų bus pakeisti, ir informacinės technologijos, matyt, bus viena iš tokių visa apimančių inovacijų. Nemažai technologijų raidos analitikų esamų ir būsimų naujų technologijų potencialą, remdamiesi istorine analize, vaizduoja S kreive: 3 pav. Mikrosistemų technologijų raidos kreivė (čia MST - mikrosistemų technologijos). Palyginę 2 pav. pavaizduotas mikrosistemų technologijų dabartinę augimo kreivę su kreive 3 pav. drąsiai galime teigti, kad mikrosistemų technologijos, o kartu su jomis ir visa informacinių technologijų grupė (buvo nagrinėjama tik siaura informacinių technologijų dalis - mikrosistemų technologijos - kaip standartinis pavyzdys.Tie patys aptartieji dėsniai ir tendencijos galioja ir visai informacinių technologijų grupei) šiuo metu praeina tik vidurinį etapą. Vadinasi, ši sritis yra labai patraukli investuotojams. Kompetencija pagrįsto strateginio planavimo esmė yra teisingai nustatyti, kuriame taške esame šiuo momentu. Todėl, jei firma ar vyriausybė finansuoja technologiją, kuri yra šios 4 pav. pavaizduotoje S kreivės pirmojoje dalyje, tai tikėtis greito sėkmingo investicijų grįžimo, realizuojant produktą rinkoje, vargu ar galima. Tai strateginė investicija, kuri sėkmingiausia yra kreivės kilimo pradžioje. Tačiau investuoti į technologiją, kuri yra S kreivės viršuje, reiškia investuoti, kada rinkoje jau įsitvirtinę konkurentai. Investicijos į technologijas, kurių S kreivė seniai pasiekė viršutinę ribą, yra investicijos į praeitį su garantija, kad investicijos negrįš. Tai dabar ir daro daugelis buvusių didžiųjų gamyklų, bandydamos plėsti senas technologijas, valstybei sėkmingai dalinant jiems lėšas. Rezultatai valstybės mastu bus aiškūs po kelerių metų, nors daug kas aišku jau dabar. Pavyzdys iš pramonės istorijos: pasirodžius tranzistorių technologijai, kai kurie vakuuminių lempų gamintojai investavo pinigus į vakuuminių lempų tobulinimą, nesuvokdami artėjančios naujos eros ir sąlyginai greitai bankrutavo. Tie, kas investavo į puslaidininkių technologiją, užėmė rinkos lyderių pozicijas. Šiandien technologiniai pokyčiai yra dar spartesni. Ir nežiūrint sėkmingo vakuuminių kineskopų ir su jais susijusio verslo, vargu ar būtų tikslinga firmos strategiją grįsti vakuumine technologija. Greičiausiai jas pakeis šaltų katodų matricų arba skystų kristalų ekranai. Taigi Lietuvos kineskopų bei atlenkimo sistemų gamintojai, matyt, gyvena savo saulėlydį. Iš S kreivės analizės matyti kad šiandien investavimas į informacines technologijas yra labai daug žadantis. Trumpiau sakant, svarbu ne bendras ekonomikos ir inovacijos ryšys, bet firmos perspektyva, ko firmos galėtų tikėtis iš valstybės, esant greitiems technologiniams pokyčiams. Firmos sėkmę inovaciniame procese pirmiausiai lemia jos strateginė orientacija. Firmos turi planuoti sėkmingas inovacijas. Antra - konkurencija yra varomoji inovacijų jėga, ir firma turi pati kurti kitų inovacijų galimybę. Ir technologinė pažanga, ir lyderio vaidmuo sukuriami tinkamos firmos vadybos, bet ne Vyriausybės politikos dėka. Žinoma, firmos turi naudotis Vyriausybės teikiamomis galimybėmis, bet jos taip pat turi nuolat siekti savo produktams ar technologijoms naujų galimybių rinkoje. Savo ruožtu naujoms technologijoms vystantis spartės ir konkurencija tarp inovacinių produktų. Kuri technologija jos viduje bus sėkmingiausia, dar kol kas sunku pasakyti. Apibendrinant technologinių pokyčių ir inovacijų problemą, reikia pasakyti, kad ir valstybė turi turėti savo technologinę - inovacinę strategiją, nes tai yra valstybės, kaip ir firmos, išgyvenimo rinkos sąlygomis arba bankroto problema. Kokį inovacinį savo, kaip valstybės, produktą Lietuva ruošiasi pateikti negailestingos globalinės konkurencijos sąlygomis tarptautinei XXI amžiaus rinkai? Ir ar gali valstybė, kaip ir firma, sėkmingai konkuruoti, jei jos darbuotojai nesuvokia firmos strateginių tikslų. Valstybė, kaip ir firma, negali būti konkurentiška visose srityse. Laikas būtų kvalifikuotai įvertinti technologinį valstybės potencialą, apsibrėžti prioritetines inovacijų kryptis ir bent tas lėšas, kurias Lietuva pajėgi skirti naujoms technologijoms vystyti, investuoti į tai, kas potencialiai gali duoti naudą. Tačiau tam reikalinga kompetencija pagrįstas valstybės valdymas ir tam tinkami žmonės. 4 pav. S kreivės pradžios ar dar ankstesnių technologijų kūrėjai nesukurs gaminių, kurie bus konkurentiški, artėjant į S kreivės viršutinę dalį. Tačiau valstybės politika turi būti visose srityse (mokslo, švietimo, ekonomikoje) orientuota į tai, kad sudarytų tam prioritetines sąlygas. Dabartinė Lietuvos mokslo, švietimo, pramonės finansavimo sistema akivaizdžiai orientuota į S kreivės pradžios žmonių ir technologijų finansavimą. Tai nėra investicijos į ateitį, bet ateities “pravalgymas”. VI. Išvados Kaip paminėta anotacijoje, kursinio darbo tikslas buvo išnagrinėti informacinių inovacijų įdiegimo aspektus, problemas, aptarti būdus ir nušviesti bendras vystymosi tendencijas šioje srityje. Atliekant visų pirma Europos Sąjungos šiuo klausimu paruoštų dokumentų analizę išryškėjo keletas esminių šių dokumentų trūkumų: 1) Pats didžiausias ir pagrindinis - labai daug nekonkrečios informacijos, medžiagos, neturinčios aiškaus tikslo, o tik abstraktūs samprotavimai šia kryptimi. Atsižvelgiant į tai, kad didelis biurokratinis aparatas ir dokumentų gausa yra viena iš skaudžiausių greito inovacijų įdiegimo problemų (tą pripažįsta ir patys Europos komisijos nariai), nematyti konkrečių pastangų stengiantis tai išspręsti. 2) Šis trūkumas siejasi su pirmuoju - tai daug iš esmės tą patį dalyką nagrinėjančių, tačiau skirtinguose lygiuose institucijų ir silpnas jų tarpusavio darbo koordinavimas. 3) Nors ir remiamasi nuorodomis į kitus dokumentus, tačiau nuorodų sistema per daug sudėtinga, ko pasekmėje pasimeta pagrindinė dokumento esmė ir tikslas, kuris siekiamas jį išleidžiant, nėra įvykdomas. Žinoma, šio darbo tikslas nebuvo atlikti tokios analizės, tačiau tiesiog norisi pareikšti savo nuomonę. Informacinių inovacijų įdiegimo aspektai, būdai, problemos šiame darbe atskleisti gana plačiai ir panagrinėti įvairiais lygiais. Pažymėtina, kad kuo žemesniu lygiu atliekama inovacijų analizė - tuo ši analizė tampa konkretesnė, daugiau siejasi su praktika. Malonu pažymėti, kad tokie tyrimai atliekami ir Lietuvos autorių. Nors kol kas tai tik pirmieji žingsniai, bet jau bandomos daryti, remiantis naujausiomis teorijomis, bendravalstybinio masto analizės, atliekama vyriausybės politikos kritika (gana konstruktyvi) ir atsižvelgus į ją manau duotų labai apčiuopiamų ir naudingų rezultatų. Ypač tai svarbu šio darbo objekto - informacinių inovacijų srityje, kurios, kaip jau buvo minėta aukščiau darbe, šiuo metu praeina savo didžiausio intensyvumo etapą ir yra labiausiai patrauklios investavimui. Neturint šiuo klausimu aiškios valstybinės politikos (tai, deja dabar ir yra, ką galiu konstatuoti ir iš savo praktinio darbo šioje srityje patirties) artimiausioje ateityje Lietuva neišnaudos labai aiškių ir patrauklių galimybių gerinant bendrą gyvenimo lygį respublikoje. VII. Literatūros sąrašas 1. Europe council. Green paper on innovation, 1995 2. V.Snitka Pažangių technologijų inovacinis procesas ir komercializacija, “Inovacijų apžvalga” Nr. 5-6, 1997 balandis- rugsėjis 3. Europe council. The First Action Plan for Innovation in Europe, 1996 4. Marone, J. Winnings in High Tech Markets. Boston: Harward Business School Press, 1993 5. George Metakides, Esprit Direktoriaus pranešimas, III GD (Pramonė), Europos komisija, 1994 VIII. Priedai