Каталог :: Менеджмент

Реферат: Gabaus vadovo pozymiai

     Turinys
1.      Vadovo sąvoka..........................2
2.      Vadovo darbo specifika...................3
3.      Vadovo lyderio funkcijos................4
3.1.      Personalo veiklos organizatorius..........4
3.2.      Grupės auklėtojas...................4
3.3.      Elgesio pavyzdys...................5
3.4.      Psichoterapeutas....................5
3.5.      Personalo narių tarpusavio santykių arbitras.......5
3.6.      Grupės simbolis.....................5
3.7.      Grupės interesų reiškėjas ir gynėjas........5
3.8.      Atsakomybės “nešėjas”...............6
3.9.      Novatorius....................6
3.10.  Žaidimo taisyklių pažeidėjas.............6
3.11.  Treneris......................7
Išvados..........................8
Naudota literatūra.....................9
                          1. Vadovo sąvoka                          
Vadovai apibūdinami labai įvairiai. Vieni teigia, kad “vadovų
funkcija yra sprendimo priėmimas visais valdymo aparato veiklos
svarbiausiais klausimais, įskaitant ir pavaldžių objektų
valdymą, ir paties aparato darbo organizavimą”. Kiti autoriai, be
įgaliojimų priimti sprendimus, į pirmąją vietą
iškelia tokius vadovavimo veiklos aspektus, kaip atsakomybę už
valdymo proceso eigą ir rezultatus. Kai kurie autoriai pagrindu laiko
vadovo darbo sritį: “Vadovai koordinuoja ir nukreipia atskirų
valdymo aparato grandžių ar vykdytojų darbą, vadovauja
gamybiniams padaliniams, kontroliuoja ir reguliuoja gamybą ir viso
personalo veiklą, vykdant kiekybinius ir kokybinius planinius
uždavinius”.
     Vadovas – tai žmogus, galintis priimti sprendimus pagal savo
kompetenciją įvairiose jam patikėto personalo veiklos srityse,
atsakingas apskritai už valdomo padalinio rezultatus, veikiantis jam
patikėtą personalą per savo padalinius.
Valdymo teorijos pradininkas A. Faijolis teigė, kad pirmoji sąlyga,
keliama įmonės vadovui, - būti geru administratoriumi, t.y.
sugebėti atlikti šias pagrindines valdymo funkcijas:
·        numatyti,
·        organizuoti,
·        tvarkyti,
·        derinti,
·        kontroliuoti.
Antroji sąlyga – kompetetingumas, t. y. vadovas privalo išmanyti
specialias įmonės funkcijas.
Išskiriami tokie gabaus vadovo bruožai:
1.      Gabus vadovas (profesionalas) visų pirma orientuojasi
į žmones, gerai žino, jog darbą atlieka ne
mašinos, o žmonės. Kad ir kokia tobula būtų technika,
be žmonių ji neveikia ir yra nenaudinga. Todėl gabus vadovas
daugiausia pastangų skiria žmonių veiklai organizuoti, planuoti
ir kontroliuoti. Stengiasi geriau pažinti pavaldinius, geruosius ir
silpnuosius jų bruožus ir remiasi personalo išmintimi.
2.      Orientuojasi į kiekvieną žmogų. Norint
valdyti ūkinius procesus (ir ne tik juos), būtina perprasti
individualias kiekvieno darbuotojo savybes. Nuo jų ugdymo, nukreipimo ir
pripažinimo priklauso entuziazmas, darbo kokybė ir efektyvumas. Gabus
vadovas daug dėmesio skiria kiakvienam žmogui, stengiasi ir moka
prieiti individualiai, nuoširdžiai domisi pavaldinio gyvenimu, jo
rūpesčiais, siekiais ir nesėkmėmis. Orientuodamasis į
kitą žmogų, gabus vadovas ypač atidus jauniems
darbuotojams.
3.      Aiškiai ir konkrečiai paskirsto pareigas ir
atsakomybę, nes suvokia, kad pats visko neaprėps, vienas visko
nepadarys. Paskirstydamas pareigas ir atsakomybę, perduodamas savo teises,
ugdo pavaldinių aktyvumą, atsakomybę, iniciatyvą ir
kūrybinį požiūrį į pareigas ir darbą.
                        2. Vadovo darbo specifika                         
Pateikti įvairūs apibūdinimai leidžia išskirti
šiuos vadovų veiklai būdingus elementus:
·        valdymo objekto ypatumus,
·        vadovų darbo pobūdį,
·        vadovų teisinį statusą.
Šiuolaikinės gamybos valdymo specifiką sudaro tai, kad vadovai
valdomą procesą veikia ne tiesiogiai, bet per jam pavaldų
personalą. Darbas su žmonėmis reikalauja iš vadovo, be
asmeninių savybių, psichologijos, etikos ir kitų
sričių žinių. Kaip tik valdymo objektas –
žmonės – iš esmės nulemia vadovų darbo
pobūdį. Skiriami trys pagrindiniai vadovų darbo komponentai:
socialinis auklėjamasis, gamybinis ekonominis ir organizacinis valdymo.
     Socialinė auklėjamoji vadovo veikla reiškia, kad vadovas
yra personalo organizatorius ir auklėtojas. Nuo vadovo asmeninių
savybių ir žinių priklauso socialiniai darbuotojų
santykiai, personalo darbo sėkmė. Dėl savo autoriteto (formalaus
ar faktiško), valdžios statuso ir kitų savybių vadovas turi
dideles galimybes formuojant jam patikėtą pesonalą,
pavaldinių santykius. Vadovas aktyviai keičia jam patikėtą
personalą norima linkme. Pagrindinis šiuolaikinių valdymo
teorijų teiginys – vadovo darbe auklėjamasis elementas, jautrumas
žmonėms, jų poreikiams ir lūkesčiams, moralinės
savybės – lygiai tiek pat svarbios kaip ir vadovo profesinės
savybės.
Spręsdamas gamybinius ekonominius ir organizacinius valdymo 
klausimus, vadovas veikia kaip valdomosios ir valdančiosios sistemos
organizatorius. Darbas kiekviena minėtąja kryptimi reikalauja
atitinkamos vadovo kvalifikacijos: šiuolaikinėmis sąlygomis
vadovas ne tik pareigybė, vadovaujančios pareigos – tai ypatinga
profesija. Informacijos gausa, daugybė sprendimų variantų
reikalauja perprasti šiuolaikinę skaičiavimo techniką,
matematinius metodus, valdymo sprendimų priėmimo procedūras.
Nauji reikalavimai iškyla ir padidėjus pavaldinių kultūrai
ir išsimokslinimui.
                     3.      Vadovo lyderio funkcijos                     
Visur, kur tik sueina daugiau kaip du žmonės, kyla lyderio
problema. Lyderis – tai žmogus, savo autoritetu darantis įtaką
personalui. Labai gerai, kai abu statusai – viršininko ir lyderio –
sutampa.
Vadovo lyderio vieta grupėje ypatinga, o funkcijos įvairios.
Ypač ryškios šios:
·        personalo veiklos organizatorius,
·        grupės auklėtojas,
·        elgesio pavyzdys,
·        psichoterapeutas,
·        personalo narių tarpusavio santykių arbitras,
·        grupės simbolis,
·        personalo interesų reiškėjas ir gynėjas,
·        atsakomybės “nešėjas”,
·        novatorius,
·        žaidimo taisyklių pažeidėjas,
·        treneris.
                  3.1. Personalo veiklos organizatorius                  
Vadovo darbas vertinamas ne pagal tai, kiek ir kaip padarė pats, o pagal
tai, kaip organizavo darbą, kad kiti, jo vadovaudami, padarytų
daugiau ir geriau.
Vadovo vieta valdymo sistemoje nusakoma kitų, jam pavaldžių
žmonių pastangų telkimu tam, kad kiekvienas galėtų
maksimaliai atskleisti savo sugebėjimus. A. Faijolis valdymą
apibrėžia taip: “Valdymas yra ko nors darymas kitų rankomis”.
Todėl ir iš vadovo lyderio, kaip personalo veiklos organizatoriaus,
reikalaujama sugebėti ir racionaliai išdėstyti darbuotojus
gamybos procese, laiku ir tinkama forma iškelti grupės nariams
tikslą, įžiebti motyvą siekti šio tikslo,
pastebėti bręstančias problemas ir jas perduoti spręsti
kitiems, kontroliuoti veiklą.
Vadovo organizatoriaus vaidmuo glaudžiai siejasi su specialisto
sąvoka. Keldamas pavaldiniams tikslus, vadovas turi nurodyti ne tik
bendrus uždavinius, bet ir konkrečiai:
·        ką reikia padaryti,
·        kaip metodiškai atlikti,
·        kiek tai pareikalaus laiko ir kt.
Pagaliau vadovas tikrina pavaldinių darbą, instruktuoja.
Suprantama, šiam vaidmeniui atlikti vadovas turi būti ir geras
specialistas.
Be to, grupės veiklos procese lyderis paprastai būna tas
žmogus, į kurį dažniausiai kreipiamasi kaip į
patikimos informacijos šaltinį.
                     3.2. Grupės auklėtojas                     
Nagrinėjant bet kurį gamybinį personalą, reikia remtis
dviem pagrindiniais kriterijais, nusakančiais jo veiklos
efektyvumą:
·        šio personalo produktyvumu,
·        jo narių pasitenkinimo savo grupe laipsniu.
Vadovas yra savo organizacijos, savo valstybės ir savo visuomenės
interesų reiškėjas, vykdytojas. Ši funkcija
glaudžiai susijusi su auklėtojo vaidmeniu.
“Koks mokytojas, tokie ir mokiniai”. Kiekvienas vadovas, kurdamas darbo
aplinką, remiasi tam tikrais reikalavimais sau ir kitiems
žmonėms. Darbas su žmonėmis reikalauja, kad vadovas
pažintų juos ir bendrautų individualiai. Bendravimas
atsižvelgiant į amžių, lytį ir psichikos savybes yra
viena pirmųjų vadovo darbo sėkmės sąlygų.
Vadovas kaip auklėtojas ugdo aukštas pilietines, moralines, etines
pavaldinių savybes, draugiškus santykius personale, tarpusavio
pagalbą, aktyvumą, sąmoningumą, principingumą,
nepakantumą netvarkai ir kt. Šis vaidmuo reikalauja, kad ir pats
vadovas rodytų aukštos moralės pavyzdį.
                          3.3. Elgesio pavyzdys                          
Vadovo žodis kilnus, tačiau jis toks tik tada, kai nesiskiria nuo
darbų. Jokie nuopelnai, akiratis ir kt. neturi reikšmės, jeigu
vadovo skelbiami šūkiai ir moralės principai nebus paties
gyvenimo ir veiklos principai. Asmeninis pavyzdys  vienas
svarbiausių vadovo bruožų ir funkcijų. Savo pavyzdžiu
– drausmingumu, kūrybiškumu, atsakomybe už darbą, tvirta
morale, pagarba bendradarbiams, tvarkingumu vadovas auklėja
personalą.
                          3.4. Psichoterapeutas                          
Su auklėjimo funkcija glaudžiai siejasi ir psichoterapinė
funkcija. Darbe ir asmeniniame gyvenime pasitaiko nesėkmių,
nelaimingų atsitikimų, konfliktų, susiklosto aplinkybių,
keliančių nemalonių, o kartais ir liguistų
išgyvenimų. Vadovo pareiga padėti grupės nariams,
patekusiems į tokias nemalonias būsenas. Tai jis gali padaryti
leisdamas pavaldiniams išsipasakoti savo nesėkmes, atleisdamas
neesminius trūkumus, nušviesdamas palankią perspektyvą,
pralinksmindamas sąmojumi ir pan.
       3.5. Personalo narių tarpusavio santykių arbitras       
Arbitro vaidmenį vadovas atlieka tada, kai būtina tvarkyti kokius
nors gamybinius reikalus. Kasdienėje praktikoje įvairių
klausimų, kuriuos privalo spręsti vadovas labai daug. Tai pamainumo
grafikai, darbo organizavimas ir apmokėjimas, įvairios personalo
narių buities problemos. Jų sprendimas reikalauja, kad vadovas
žinotų ne tik tam tikras taisykles bei instrukcijas, bet ir
personale nusistovėjusias tradicijas. Arbitro vaidmuo ypač
ryškus, kai kyla konfliktų – vadovui privalu giliai,
nešališkai suprasti nesutarimo ar konflikto priežastis.
                        3.6. Grupės simbolis                        
Vadovas yra oficialus grupės asmuo, atstovaujantis visai grupei: jos
protui, valiai, interesams ir kt. Todėl vadovo grupės simbolio
vaidmenį jos nariai suvokia kaip:
                     ·        vienas iš mūsų;                     
·        žmogus, pateisinantis mūsų viltis;
·        galintis sėkmingai organizuoti narius grupės
uždaviniams spęsti.
Ši funkcija glaudžiai siejasi su atstovavimu, kuris praktiškai
reiškia vadovo dalyvavimą pasitarimuose, konferencijose,
įvairiuose renginiuose ir kt. Toks atstovavimas vadovui duoda daug
naudingos informacijos, kelia jo atstovaujamos grupės autoritetą.
Vadovas turi rasti laiko tiems renginiams ir nepavesti šio vaidmens
kitiems. Atstovaujant vadovui dažnai reikia būti ryšininku ar
tarpininku vietinėse, valstybinėse ir visuomeninėse
struktūrose. Todėl ši funkcija reikalauja, kad vadovas
mokėtų vesti derybas, pokalbį. Būtina pabrėžti,
kad grupės nariams ne vis tiek, kas ir kaip jiems atstovauja. Galime
prisiminti, kaip nejaukiai jautėmės renginyje, kuriame
mūsų viršininkas kalbėjo padrikai, neaiškiai ir
nerišliai. Atrodė, lyg patys taip kalbėjome.
    3.7. Grupės interesų reiškėjas ir gynėjas    
Kai kada aukštesniuose valdymo lygiuose susiformuoja neteisingas,
vienpusiškas, žemesnės grandies ar darbuotojo darbo
vertinimas. Atstovaujamos grupės vadovas, objektyviai spręsdamas
apie darbą, privalo apginti grupę, siekti, kad aukštesnis
vadovas teisingai vertintų jos veiklą. Tyrimai rodo, jog vadovo
autoritetui didelę įtaką daro jo drąsa ir
sugebėjimas apginti grupę, t.y. atlikti grupės interesų
reiškėjo ir gynėjo funkciją.
                3.8. Atsakomybės “nešėjas”                
Vadovo darbas ne tik savarankiškas, bet ir atsakingas. Viena jo
ypatybių ta, kad vadovas atsako ne tik už savo darbą, bet ir
už pavaldinių veiklą, jos rezultatus. Ši atsakomybė
įvairi:
·        moralinė,
·        profesinė,
·        teisinė,
·        netgi baudžiamoji.
Kiekvieno gamybinio personalo vadovo būtina savybė yra giliai
suvokti atsakomybės platumą ir iš jos pozicijų – savo
vaidmenį personalo gyvenime.
Vadovo kaip atsakomybės “nešėjo” vaidmuo nereiškia, kad
vadovas turi atsakyti už visus ir už viską. Darbuotojui, jo
elgesiui daro įtaką daug veiksnių:
·        tradicijos,
·        šeima,
·        asmenybės savybės,
·        išsimokslinimas,
·        priklausymas įvairioms organizacijoms ir kt.
Jo elgesiui poveikį daro ir vadovas. Tačiau ta įtaka – tik
viena iš daugelio, todėl negalima atsakomybės už
pavaldinio elgesį suversti vienam asmeniui. Už individualių
gamybinių užduočių nevykdymą, darbo drausmės
normos pažeidimus, aplaidumą ar kenkimą kiekvienu atveju
atsako vykdytojas. Bet už visos grupės darbo rezultatus atsako jos
vadovas.
Reikia pasakyti, jog pasitaiko vadovų, kurie neblogai atlieka
grupės simbolio ir atsakomybės “nešėjo” vaidmenį,
kai segami medaliai, o kai reikia atsakyti už skyriaus arba už savo
darbą, vadovo nematyti. Tada jis visokiais galimais kompromisais
stengiasi išvengti atsakomybės ir rodo į visus kitus, tik ne
į save.
                             3.9. Novatorius                             
Vadovo kaip novatoriaus vaidmuo reiškiasi jo sugebėjimu
iškelti naujų idėjų, rasti naujų būdų
gamybiniai užduočiai atlikti ir mokėjimu naujas idėjas
įgyvendinti praktiškai. Novatoriaus vaidmuo reikalauja iš
vadovo ir didelio takto, ypač naujoje vietoje, naujose pareigybėse.
Pradėdamas dirbti vadovas neturi kritikuoti savo pirmtako ir
susiformavusių organizacijoje tradicijų.
Norėdamas būti novatoriumi, vadovas pats turi mokytis, kelti
kvalifikaciją. Jis negali būti panašus į
stovinčią prie kelio rodyklę, kuri rodo kelią kitam, o
pati lieka vietoje. Novatoriaus vaidmuo reikalauja iš vadovo
žinoti, jausti, numatyti vadovaujamo personalo ateitį, jo
perspektyvą. A. Faijolis rašė, kad svarbiausia valdymo
funkcija – numatyti, kitaip sakant, nuspėti organizacijos ateitį,
personalo kitimo tendensijas. Ir būsimuosius pakitimus grupės
nariams visų pirma turi pasakyti jos vadovas.
          3.10. Žaidimo taisyklių pažeidėjas          
Vadovas atlieka dar vieną įdomią funkciją – “žaidimo
taisyklių pažeidėjo”. Kiekvienas vadovas turi didesnę
už pavaldinius neformalią teisę tam tikrose ribose nepaklusti
veikiančioms administracinėms normoms. Dažnai vadovai,
naudingumo ar kito motyvo skatinami, ne tik pažeidžia
veikiančias “žaidimo taisykle”, bet ir tą pažeidimą
padaro grupės veiklos taisykle. Kadangi formalios struktūros
institucijos ir reglamentai nespėja keistis su kintančiomis
realiomis sąlygomis, toks taisyklių pažeidimas neretai
būna naudingas, o jų pažeidėjas atlieka reformuotojo,
novatoriaus vaidmenį.
                              3.11. Treneris                              
Vadovas personale turi dar vieną vaidmenį: yra arba “treneris” arba
“žaidėjas”. Suomių valdymo specialistai nurodo, kad vadovas
“žaidėjas” gali pasiekti aukštų, tačiau
trumpalaikių rezultatų, o vadovas “treneris” siekia tolimo, bet
stabilaus efektyvumo.
     
     
                               Išvados                               
Vadovauti žmonėms – mokslas ir menas. Kiekvienas veiksmas valdyme
susijęs su kitų žmonių veiksmais, kurie pasireiškia
tam tikromis teisėmis ir pasekmėmis. Vadovo tikslas siekti, kad
įmonės personalas įgyvendintų bendrus organizacijos
tikslus ir uždavinius. Vadovas turi turėti ne tik teises, bet ir
autoritetą. Tai – savybė įtikinti, paveikti, kad
žmonės padarytų tai, ko iš jų reikalaujama. Vadovas
neturi leisti, kad asmeniniai interesai trukdytų pasiekti bendrą
tikslą. Žmogus, kurį likimas pašaukė būti
vadovu, turi giliai ir nuoširdžiai domėtis savo darbuotojais.
Vadovas neturės autoriteto, o jo darbas bus bevaisis, jeigu jo kontaktai
su darbo partneriais bus nenormalūs. Įmonių, bendrovių
savininkai ieško vadovų, kurie yra autoritarinio tipo, linkę
asmeniškai spręsti, griežtai kontroliuoti darbuotojų
veiksmus, išlaikyti tam tikrą nuotolį tarp savęs ir
darbuotojo. Gabus vadovas turi atsisakyti smulkmeniškos kontrolės
ir rūpintis galutiniais darbo rezultatais. Vadovas galėtų
išvengti klaidų, jeigu savo darbe galėtų vadovautis
šiais principais:
1.      Gabus vadovas daug dėmesio skiria kiakvienam žmogui,
stengiasi ir moka prieiti individualiai, nuoširdžiai domisi
pavaldinio gyvenimu, jo rūpesčiais, siekiais ir
nesėkmėmis.
2.      Vadovas turi stengtis, kad jo įsakymai nebūtų
atitrūkę nuo pagrindinio tikslo. Tikslai negali būti
diktuojami, dėl jų reikia susitarti. Įsakydamas vadovas turi
nurodyti – kas, ką ir kada turi atlikti, daroma klaida, kai vadovas
nurodo darbuotojams kaip tai atlikti. Kompleksinę užduotį
reikia paskirstyti tarp darbuotojų atsižvelgiant į jų
kvalifikaciją bei patirtį.
3.      Įmonėje “organizuoti” – kiek galima, o “reguliuoti “ – kiek
reikia. Per daug reguliuojant, didinamas personalas ir žlugdoma
iniciatyva, o per mažai – einama prie chaoso.
4.      Reikia ne asmenį aprūpinti darbu, o parinkti tokius
asmenis, kurie reikalingi tam darbui atlikti. Kiekvienam darbuotojui duoti
tiek užduočių, kiek jis gali jas kokybiškai atlikti.
5.      Kontroliuoti reikia ne kartą, o pastoviai ir sistemingai.
Vadovaudamasis šiais valdymo principais, laikydamasis reprezentavimo
pareigų vadovas gali sukurti gerą įmonės
įvaizdį ir tuomet jį lydės sėkmė.
“Žmogaus iniciatyva, jo entuziazmas – brangiausia energija
žemėje. Vadovo sėkmė priklauso nuo to, kiek tos energijos
jis sugeba gauti iš kiekvieno savo pavaldinio ir kur ją nukreipia”.
     
     
                         Naudota literatūra                         
1.      Interneto medžiagos
2.      Мескон Н., Алберт М., Хедоури Ф. Основы менеджмента. - М.: Дело, 1994
3.      Razauskas R.  “Aš vadovas”.  -  1996.
4.      “Valdymo tobulinimo metodika”.  -  1997.