Каталог :: История

Реферат: Senasis egyptieciu kalendorius

                      SENASIS EGIPTIECIU KALENDORIUS                      
                               METU LAIKAI                               
Egiptieciai metus nustatynejo ne .pagal saules sukimasi, bet pagal laikotarpi
reikiama derliui nuimti. Jie pieše ˛odi "metai" ("renpet") kaip
jauna daiga su pumpuru. Tas pats ˛enklas sutinkamas giminingu
˛od˛iu hieroglifose: "renpi" - "esu jaunas, stiprus", "renput" -
"metu vaisiai".
Taciau Egipte derlius priklause nuo Nilo išsiliejimo. Kasmet
bir˛elio prad˛ioje šalije prasidedavo sausra.
Kai turedavo prasideti išsiliejimas, daugelyje šventyklu
dieviškajam Nilui buvo aukojamos aukos. "Hapio knygas" mesdavo i Ra-
Horahcio šventyklos e˛era Ono mieste; tas e˛eras vadinosi
Kebehu - taip pat kaip ir Nilas prie savo slenksciu. Tikriausia, i ta pati
e˛era mesdavo ir deives statuleles. Po dveju menesiu, išsiliejimo
piko metu, buvo atliekamos tos pacios apeigos. Ir nuolankus Nilas,
u˛dengiantis visa sleni tarp dvieju dykumu, kur miestai ir kaimai
pavirsdavo salomis, o keliai tapdavo panašus i pylimus, pama˛u
nuslugdavo. Praejus keturiems menesiams po išsiliejimo upe galutinai
gri˛davo i savo krantus. Šis keturiu menesiu laikotarpis buvo
pirmas metu laikas ir vadinosi "achet" ("potvynis", "išsiliejimas").
Po to keturiu ar penkiu menesiu begyje jiems belikdavo tik laistyti laukus. O
paskui ateidavo pjuties, kulimo, grudu sudejimo i aruodus ir kitu darbu
metas. Tokiu budu po išsiliejimo sezono prasidedavo sejimo "peret"
("˛emes pasirodymas iš po vandens" arba "dygimas") metas, o po jo -
derliaus surinkimas, "šemu" ("sausra, sausuma"). Viso buvo trys metu
laikai vietoj hebraju ir graiku keturiu.
Taciau kai Nilo vandenys pradedavo keltis buvo pastebiamas dar vienas gamtos
reiškinys, kuris padedavo kalendoriaus sudarytojams: prieš pat
sauliai tekant rytuose akimirksniui pasirodydavo Sirijaus ˛vaig˛de,
egiptietiškai Sopdet (helenistine "Sotis"). Egiptieciai nuo seno
pastebejo šiu dvieju reiškiniu sutapima. Jie mane, kad
išsiliejimas yra Izidos ašaros. Ir Sirijaus ˛vaig˛de
(Sopdet) buvo tapatinama su deive, kuri tapo metu globeja. Diena, kai
pasirodydavo Sirijus, buvo pripa˛inta Naujuju metu diena.
ˇemdirbiai, med˛iotojai, ˛vejai, jureiviai, gydytojai,
˛iniai, kuriu šventes buvo ˛ymimos tam tikromis dienomis, tai
yra visi tie, kuriu veikla priklause nuo metu laiku, laiko skaiciavimui
naudojo "tobulus metus", kai menesiai ir sezonai ejo paeiliui, tai yra pirmas
buvo "achet", reiškiantis Nilo išsiliejimo keturis menesius, po jo
"peret" - sejimo metas, sutampantis su vesu sezonu, ir pagaliau "šemu" -
derliaus surinkimo ir karšcio metas. Butent todel "šemu" laiku
faraona vadindavo vesumos šaltiniu, o "peret" sezonu - šiltu saules
spinduliu.
Gydytojai ir veterinarai ˛ynojo, jog kai kurios ligos atsiranda tam
tikru metu laiku: vienos - "šemu", kitos - "peret". Jie net gi tiksliai
skirdavo, kokius vaistus skirti pirmais "peret" menesiais, o kokius - trecia
ar ketvirta to pacio sezono menesiu.
Siekiant patogumo visus tris sezonus padare lygiais ir suskirste i dvylika
menesiu po trisdešimt dienu, kurie nuo senoves, o taip pat Ramziu epocha
buvo skiriami pagal svarba kiekviename sezone: pirmas, antras, trecias ir
ketvirtas "achet", "peret" ir "šemu" sezonu menesiai. Menesiu
pavadinimai kilo iš atitinkamu menesiu švenciu ir pradejo buti
vartojami tik Saiso epochoje. Prie paskutinio "šemu" menesio pridedavo
penkias dienas kad viso metuose butu 365 dienu. O ka gi dare egiptieciai kad
Naujuju metu švente neveluotu viena diena kas keturi metai? Jie
pridedavo viena diena prie kas ketvirtu metu. Taip buvo tokiu faraonu, kaip
Setis I ir jo sunus, laimingo karaliavimo metu.
                  ŠVENTES IR IŠEIGINES DIENOS                  
Pirmoji Naujuju metu diena buvo ne tik deives Sopdes švente - ji buvo
minima visos šalies mastu. Šia diena Upuauato šventykloje
tarnai dovanodavo savo šeimininkui dovanas. Reikia suprasti, kad
atneštas i šventykla dovanas ˛yniai aukodavo savo dievui.
Naujuju metu proga visi egiptieciai apsikeisdavo dovanomis ir palinkejimais
laimes. Egipte buvo labai daug švenciu visais metu laikais, bet itin
daug budavo "achet" metu, kai ˛emes darbai nutrukdavo.
Did˛ioji Opet švente tesesi ilgiau negu menuo šio sezono
viduryje.
Švente "tehi", kas reiškia "pasigerimas" buvo minima antrojo
menesio pirma diema, ir kiekvienas stengesi nepraleisti jos. Sejimo sezono
pirmojo menesio pirma diena buvo laikoma švente visame Egipte. Vietiniu
dievu šventese privalomai dalyvavo visi egiptieciai, kartu jie turejo
neu˛mirsti ir geruosius kaimynu dievus. Pasitepe aliejumi, apsivilke
naujais rubais, ˛mones susigu˛edavo i šventykla,
atnešdavo aukas ir gaudavo teise išgerineti, valgyti ir garsiai
rekti. Kai kurios šventes buvo švesdamos net tada, kai
artimiausioje šventykloje nebuvo minimo dievo altoriaus. Tokiomis
švenciu dienomis nereikejo pradeti naujo darbo, ir apskrytai buvo
patartina vengti jokiu darbu.
Be to, tikriausia, kiekviena pirmoji dekados diena buvo laikoma išeigine.
                                 VALANDOS                                 
Egiptieciai dalino metus i dvylika menesiu ir lygiai taip pat padalino diena
ir nakti i dvylika valandu. Vargu ar jie dalino valanda i dar smulkesnius
laiko tarpus. ˇod˛io "at", verciamo kaip "akimirka", reikšme
neturejo jokios apribotos trukmes. Kiekviena valanda turejo savo pavadinima.
Pirmoji dienos valanda vadinosi "˛erejancia", šeštoji -
"pasikilimo valanda", dvyliktoji - "Ra susilieja su gyvybe". Pirmoji nakties
valanda buvo "Ra priešu ˛lugimo" valanda, dvyliktoji - valanda,
"stebiancia Ra gro˛i". Susidaro ispudis, jog tokiu pavadinimu valandu
ilgumas keitesi kasdien. Taciau tai netiesa. Dienos ir nakties valandos buvo
lygios lygiadieniais. Visa kita laika egiptieciai ˛inojo, kad saule
veluoja arba u˛bega u˛ akiu.
Valandu pavadinimus, kuriuos mes nurodeme, vartojo tik mokslininkai ir
˛yniai. Paprasti egiptieciai vadino valandas pagal skaicius.
Nakti valandos buvo nustatomos pagal ˛vaig˛des, naudojant liniuote
su pradurta skyle ir du kampainius su švyniniu svambalu. Valandu
nustatymui reikejo dveju ˛moniu: stebetojo ir padejejo. Padejejas
atsistodavo nugara priešais ˛vaig˛de, o stebetojas -
prieš ji. Stebetojas naudojosi iš anksto sudaryta
lentele,galiojancia tik penkiolika dienu, kur buvo nurodoma, kad tam tikra
˛inoma ˛vaig˛de pirma valanda turi buti tiesiai virš
padejejo galvos, kita valanda kita ˛vaig˛de - virš jo kaires
akies arba po dešine akimi.
Kai stebeti ˛vaig˛des buvo sudetinga, buvo naudojamos kugines vazos
alkunes aukšcio su anga dugne. Vazos turis ir angos didis buvo
apskaiciuojami taip, kad iš jos vanduo išbegtu lygiai per dvylika
valandu.
Diena egiptieciai naudojosi saules laikrod˛iais. Jie buvo dvieju
rušiu. Šitie laikrod˛iai nelabai domino paprastus ˛mones.
Tik išskirtiniais atvejais jie praneša mums kuria valanda atsitiko
tas ar anas ivykis.
Pagal P.Raspe, "Jegipet Ramsesov"